vystyti

výstyti, -o (výsčia, -ija; N, -yja [K]), -ė (-ijo; N) tr. KBII172, Sch9, K, Rtr, BŽ351, DŽ, KŽ, DūnŽ, LzŽ, DrskŽ 1. Lex106, KlG106, Q624, R, R403, MŽ, MŽ542, Sut, N, M, Amb, L, L702 vynioti, sukti vystyklais: Výstyti mažą kūdikį į vystyklus J. Výstomas kūdikis NdŽ. Kol jau pats [kūdikis] pradeda išsidraskyt, išsitraukia jau pats, tai tol ir výstydavom Kpr. Šiteip paguldai vaiką, susuki su tuo vystyklu, výstai výstai, ir kojas gerai [vystai] Ppl. Žinai, mažutį [kūdikį] taigi seniau da vystydavom, su juostom Plvn. Kai nevýstytas [vaikas], kaip lepšis bus Kvr. Mažukutį vaiką výstė seniau Rod. Vaikus gi výstėm – buvo tokie pavijočiai kap juostos Dg. Tai va, kad būt [vaikų] kojukės tiesios, výstė Srj. Ans nora baisiai výstyti seserikę – vaiko protas Lkv. Nuejau pro šalį, ana vaiką bevýstanti Šts. O jaunajai tujau lėlę pakiš, [žiūri,] a mokės výstyti, a nemokės výstyti Klk. Dukte mano, Simoniene, į ką tu jį (vaiką) vystysi RD67. Močiutė vystė, močiutė augino, kam ji paskirs, tam aš ir teksiu LTR(Jnk). Aš savo tėvo dukrelė, devynių brolių sesiulė, margam lopšely sūpuota, šilkų vystykluos vystyta LTR(Rk). Gimus mergaitei kelnių palon vystyk – bernai mylės (juok.) Vlk. Vaikas sugrius ant visų vietų, kad mažas nebuvo gerai vystytu S.Dauk. Parėdytą ponų vaiką ainiolas bajais, šilkais vysto, o driskiui, siračiukui velnias marginį, i tai suplyšusį teišdreba LTR(Vdk). | Toki didelė merga, o dar lėles výsto (žaidžia lėlėmis) Slnt. | prk.: Dėjęs galvą, tik pajunti, kaip miegas ima vystyti tave švelnutėlyčiais šilkiniais vystyklais J.Paukš. Kalnus vysto rožinė aušros migla rš. Naktis vysto žemę į savo juodus skvernus sp. Dabar vis tiek man, neslepiu nė savo siekių, nė žodžių į melą nevystau V.Kudir. ^ Pelėda krioka: kuo výstys, kuo výstys (pelėda išpranašaujanti mergai vaiką) Kl. Sakau, katra jūs dabar vystysit? (katra vaiką susigausit – pelėda rėkia) Smln. Su saule gimęs, šiandien vystomas (pinigas) LTR(Alvt). | refl. tr., intr.: Vystytis kūdikį, vaiką NdŽ. | prk.: Su tais akiniais žiūrėti labai gerai, lygu akys vystyties vystos (ramu akims) P.Aviž. ^ Su saule gimsta ir dar výstos (pinigas) LTR (Asv). ║ vynioti, sukti autais: Susirankiojęs autus, vystė kojas ir užsimovė nagines rš. ║ refl. rengtis, siaustis: Juo teip výstais žmogus, juo ir esi trapesnis (greičiau susergi) End. Ka žmogus teip nevýstais – vis tiek sveikesnis esi Vvr. 2. VĮ, DŽ, NdŽ, KŽ kng. plėsti, rutulioti, plėtoti, daryti ką sudėtingesnį arba kitokį nei buvo: Dar reikia žinoti, kad vystant [šachmatų partijos] figūras negalima gaišti laiko rš. Savo aiškiu balsu jis ėmė vystyti tą pačią mintį sp. | refl. L, LL181, Rtr, KŽ: Susirūpino besivýstančiais įvykiais NdŽ. Asmenybė formuojasi ir vystosi kolektyve rš. Fizika intensyviai vystosi rš. Širdies mitybai sutrikus, pradeda vystytis širdies išeminė liga sp. Vystantis pirmykštei sąmonei, dorovės sąvokos plėtojosi, darėsi vis universalesnės rš. ║ refl. DŽ augti, stiprėti, bręsti (apie augalus ar gyvūnus): Výstės žąsytis, výstės ir neišjudėjo Šts. Kiaušinį, skirtą motinėlei vystytis, bitės deda į specialų gilės formos korį rš. Vyšnių ir trešnių akutės (pumpurai) pavasarį vystosi daug greičiau, negu kitų vaismedžių rš. Bitės drėgname avilyje silpnai vystosi J.Krišč. \ vystyti; apvystyti; atvystyti; įvystyti; išvystyti; nuvystyti; pavystyti; pervystyti; privystyti; suvystyti; užvystyti